Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria susiduria kiekvienas žmogus, todėl yra svarbu išmokti jį valdyti.
Nors tam tikru mastu stresas gali būti naudingas, pavyzdžiui, skatindamas mus veikti arba reaguoti į grėsmes. Tačiau ilgalaikis ir per didelis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų psichinei ir fizinei sveikatai.
Išmokę valdyti stresą, greičiau susidorosime su iškylančiais iššūkiais ir palaikysime gerą savijautą.
Stresas veikia mūsų organizmą
Jeigu įvertintume organizmo būklę, kai individas yra labai susijaudinęs, pamatytume, kiek daug fiziologinių pokyčių vyksta vienu metu.
Įsitempia raumenys, širdies pulsas padažnėja, suintensyvėja aprūpinimas krauju, dėl to padažnėja kvėpavimas, išpila šaltas prakaitas, tai susiję su odos prakaito liaukų suintensyvėjimu (odos elektrinis aktyvumas).
Pvz., padidėjęs kraujospūdis, kaip reakcija į stresą, gali lemti kraujo spaudimo problemas ateityje.
Ilgalaikė fiziologinė aktyvacija gali destabilizuoti jau egzistuojančius patologinius procesus ir taip sukelti jų paūmėjimą.
Taip pat ilgai besitęsiantis stresas gali neigiamai veikti imuninę reakciją. Streso metu mažėja imunoglobulinų ir T limfocitų, silpnėja imunitetas.
Stresas gali sukelti padidėjusį kraujospūdį ir greitesnį širdies ritmą. Ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tokias kaip insultas ar širdies priepuolis.
Stresas gali pasireikšti įvairiais somatiniais simptomais, tokius kaip galvos skausmas, skrandžio skausmai, raumenų įtampa ir virškinimo sutrikimai.
Dažnai žmonės, kenčiantys nuo streso, gali jausti fizinį diskomfortą, neturėdami aiškios fizinės priežasties.
Ilgalaikis ir nuolatinis stresas gali sukelti emocinį išsekimą ir padidinti emocinių sunkumų riziką. Taip pat gali prisidėti prie nerimo sutrikimų ir depresijos vystymosi.
Stresas gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų fizinei ir psichologinei sveikatai.
Stresas ir tarpasmeninės santykiai
Stresas gali turėti įtakos mūsų tarpasmeniniams santykiams ir santykiams su kitais žmonėmis.
Jis gali veikti tiek mūsų santykį su artimaisiais, draugais, kolegomis, tiek su visuomene apskritai. Čia yra keletas svarbių būdų, kaip stresas gali paveikti tarpasmeninius santykius:
- Konfliktų ir įtampų atsiradimas:
- Kai patiriame didelį stresą, mes dažnai esame labiau jautrūs mažiems dalykams. Tai gali lemti dažnesnius konfliktus ir nesutarimus su kitais žmonėmis.
- Stresas gali sukelti emocinę įtampą, dėl kurios mes galime reaguoti stipriau į įvairias situacijas.
- Sąmoningo bendravimo stoka:
- Kai jaučiamės pernelyg įsitempę, gali būti sunku tinkamai išreikšti savo jausmus ir poreikius kitam žmogui.
- Stresas gali mus paskatinti būti labiau užsidariusiems ir susikoncentravus į save, mažiau dėmesingais ir supratingais kitiems.
- Izoliacija ir atsitraukimas:
- Ilgalaikis ir intensyvus stresas gali lemti norą pasitraukti iš socialinio gyvenimo ir izoliuotis nuo kitų žmonių.
- Mes galime jaustis pavargę, nesugebėti bendrauti ar netgi prarasti susidomėjimą bendrauti su kitais žmonėmis.
- Poveikis artimiausiems santykiams:
- Stresas gali turėti ypač stiprų poveikį mūsų santykiams su šeima ir artimaisiais.
- Mes galime tapti dirglūs arba jautresni artimųjų kritikai ar pastaboms.
- Mažėja gebėjimas spręsti problemas kartu:
- Stresas gali paveikti mūsų gebėjimą bendradarbiauti su kitais ir kartu rasti sprendimus.
- Mes galime jaustis prislėgti arba susijaudinę, dėl ko gali sumažėti mūsų gebėjimas spręsti problemas.
Žinoma, kiekvienas žmogus yra skirtingas ir skirtingai reaguoja į stresą. Kai kurie žmonės gali būti atsparesni stresui, o kiti jautresni. Tačiau svarbu suprasti, kad stresas gali turėti realų poveikį mūsų organizmui, todėl labai svarbu mokytis valdyti stresą ir ieškoti būdų, kaip išlaikyti savo psichinę ir fizinę gerovę.