Relaksacija tinkamiausia esant ligoms, susijusioms su emocine įtampa ir raumenų spazmais: bronchinė astma, pradinės hipertoninės ligos stadijos, krūtinės angina, artritai ir t. t. Taip pat naudojama esant nerimui, miego sutrikimams, skausmui, stresui.
Tačiau egzistuoja tikimybė, kad relaksacijos metodai gali turėti šalutinį poveikį. Šalutinės reakcijos gali pasireikšti dėl kelių veiksnių, įskaitant individualias ypatybes ir netinkamą praktiką.
Taip pat svarbu atsiminti, kad relaksacija nėra medicininio gydymo pakaitalas.
Kontraindikacijos
Relaksacijos metodai gali būti nerekomenduojami žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos problemų:
- Nenaudoti žmonėms, sergantiems psichoze, nes gilioje relaksacijoje gali išsiprovokuoti haliucinacijos ir kliedesiai.
- Gali sustiprėti preparatų, kuriuos žmogus vartoja, veikimas. Insulino, raminančių, migdančių ar širdies preparatų.
- Glaukoma. Relaksacijos metu akispūdis mažėja, tačiau gali ir padidėti, todėl reikalinga pastovi jo kontrolė.
- Kai kurie autoriai nepataria naudoti relaksacijos aktyviai vartojantiems alkoholį bei narkotikus žmonėms, nes galimi abstinencijos reiškiniai bei depresija. Patariama tai daryti nutraukus vartojimą (pvz., po pusės metų).
- Epilepsija. Galimi dažnesni priepuoliai. Jei dėl kokios nors priežasties žmogus ilgesniam laikui buvo praradęs sąmonę.
- Ūmūs somatiniai susirgimai (pvz. miokardo infarktas).
- Kai kurie autoriai nepataria daryti relaksacijos ir iš karto po miokardo infarkto (3 mėn.).
- Atsargiai naudoti žmonėms su širdies ritmo sutrikimais.
Pašaliniai efektai
- Panika. Žmogus gali jausti įvairaus lygio nerimą, nes bijo prarasti kontrolę, jaučiasi nesaugiai.
- Į sąmonę gali iškilti išstumtos emocijos, kurios gali būti netikėtos, pernelyg intensyvios, gąsdinančios, priešlaikinės.
- Per didelis trofotropinis efektas: laikinas kraujospūdžio sumažėjimas, dėl ko sukasi galva ar ją skauda. Jeigu Jūsų kraujospūdis yra žemesnis nei 90/50 mmHh, reikia kelti kraujospūdį, o ne daryti relaksaciją.
- Laikina hipoglikemija: sukasi galva, skauda ją. Po relaksacijos pavalgykite.
- Nuovargis. Jis atsiranda jei žmogus labai stengiasi atsipalaiduoti. Reikia turėti omenyje, kad atsipalaidavimas ateina pats savaime, o ne stengiantis jį iššaukti.
- Autogeninės iškrovos. Labai atsipalaidavus gali atsirasti kūno sukimosi erdvėje, vidinės vibracijos pojūčiai, blykstelėjimai akyse, skambučiai. Gali atrodyti, kad pasikeitė viso kūno ar atskirų jo dalių dydžiai. Emocinė būsena ir savijauta po to paprastai žymiai pagerėja. Tai natūralu, panašiai vyksta ir užmiegant.
Kai kurie žmonės gali tapti pernelyg priklausomi nuo relaksacijos metodų ir pradėti juos praktikuoti neproporcingai dažnai arba per ilgai, kas gali turėti neigiamos įtakos kasdieniam gyvenimui.