Kas yra nerimas ir kaip jis įtakoja mūsų gyvenimą?
Šiuolaikiniame pasaulyje nerimas tampa vis dažnesniu reiškiniu, kuris gali turėti įvairiapusę įtaką mūsų fizinei ir emocinei gerovei.
Tai yra daug daugiau nei tik prasta nuotaika ar trumpalaikis jaudulys – tai gali tapti nuolatine būsena, dėl kurios žmonės gali patirti daugybę sunkumų kasdieniame gyvenime.
Nerimas yra emocinė būsena, kurios pagrindinis bruožas yra didelis nerimo ir baimės lygis.
Nerimas yra emocinė būsena, kurios pagrindinis bruožas yra didelis nerimo ir baimės lygis, kuris gali būti susijęs su konkrečiomis situacijomis arba išlieka nuolatiniu bendru nerimu, tarsi „nuolatinio sprogimo” būsena.
Nerimo sutrikimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinis nerimas, panikos priepuoliai arba specifinės fobijos.
Fiziologiškai nerimas gali pasireikšti didėjančiu širdies ritmu, prakaitavimu, raumenų įtampa ir kitais somatiniais simptomais.
Galime patirti nuolatinę įtampą, susikaustymą, nuolatinį jaudulį ir nemalonius fizinio diskomforto pojūčius.
Nors nerimas dažnai yra natūrali reakcija į naujas ar potencialiai grėsmingas situacijas, ilgalaikis ar intensyvus nerimo lygis gali trukdyti mūsų gebėjimui susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais, taip pat turėti neigiamos įtakos mūsų psichinei bei fizinei sveikatai.
Skirtingos nerimo rūšys
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)
Generalizuotas nerimo sutrikimas yra ilgalaikis, nuolatinis nerimo ir įtampos jausmas, dažnai būna susijęs su įvairiais kasdieninio gyvenimo aspektais.
Žmonės, kuriems diagnozuojamas GNS yra linkę pernelyg rūpintis apie ateities problemas. Jie nuolat nerimauja dėl galimų grėsmių arba blogiausio scenarijaus.
Nerimas ir nerimo jausmas dažnai yra per didelis ir nesuderinamas su realiais rūpesčiais.
Socialinis nerimas (socialinės fobijos)
Socialinis nerimas yra nerimas ir baimė, susiję su socialiniais arba tarpasmeniniais santykiais. Žmonės, turintys socialinį nerimą, dažnai jaučia didelę įtampą, dalyvaudami socialinėse situacijose, pvz., pokalbiuose su nepažįstamais žmonėmis, viešose kalbėjimuose, renginiuose ar darbe.
Jie gali bijoti, kad elgsis nesėkmingai, patiria stiprius fizinio diskomforto simptomus ir dažnai linkę vengti socialinių situacijų, kad išvengtų nerimo.
Panikos priepuoliai
Panikos priepuoliai yra staigus ir stiprus nerimo, baimes ar panikos jausmo puolys, kuris gali pasireikšti be išankstinio perspėjimo.
Žmonėms, patiriantiems panikos priepuolius, dažnai būna fiziniai simptomai, tokie kaip kvėpavimo sunkumai, širdies plakimas, drebulys, prakaitavimas ir svaigimas.
Panikos priepuoliai gali sukelti didelę panikos baimę, kad gali įvykti kažkas pavojinga, ir žmonės dažnai bijo ateityje patirti naujus priepuolius.
Specifinės fobijos
Specifinės fobijos yra intensyvios ir nesąmoningos baimės, susijusios su tam tikromis situacijomis, objektais ar veiksmais.
Žmonės, turintys specifines fobijas, gali jausti stiprią nerimo ir panikos jausmą, kai susiduria su savo baimės objektais. Pavyzdžiui, tai gali būti baimė dėl aukštumų, skrydžio, slaugos, vorų ar kitų daiktų ar situacijų.
Pagrindiniai nerimo simptomai
Nerimo simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokios rūšies nerimas yra, kaip stiprus jis pasireiškia ir kaip žmogus jį suvokia. Yra keletas pagrindinių nerimo simptomų:
- Baimė ir nerimo jausmas: Būdingas nerimą jaučiantiems žmonėms. Tai gali būti nuolatinis nerimo jausmas, nesugebėjimas ramiai susikoncentruoti, neaiškūs jausmai, kad kažkas bus negerai arba blogiausias scenarijus išsipildys.
- Fiziniai simptomai: Nerimas gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais, pvz., padidėjusiu širdies ritmu, prakaitavimu, rankų drebuliu, skrandžio suspaudimu, galvos skausmais, svaigimu ar viduriavimu.
- Raumenų įtampa: Nerimas gali sukelti raumenų įtempimą ir skausmą, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityje.
- Nemiga arba sutrikęs miegas: Nerimas dažnai gali trukdyti miegui, padaryti jį nestabilų ar net sukelti nemigą.
- Nervingumas ir dirglumas: Nerimas gali padaryti žmogų labiau jautrų ir nervingą, dėl mažiausių smulkmenų reaguojant į susidariusias situacijas.
- Susikaustymas ir kvėpavimo sunkumai: Intensyvus nerimas gali sukelti jausmą, kad pritrūksta oro, kvėpavimo sunkumus ir susikaustymo jausmą.
- Nuolatinis baimės jausmas: Nerimas gali sukelti ilgalaikį baimės jausmą, kad kažkas bloga atsitiks, kad kontrolė bus prarasta arba kad nebus galima susidoroti su tam tikromis situacijomis.
- Padažnėjęs širdies plakimas: Intensyvus nerimas gali sukelti dažnus ir stiprius širdies plakimus, kuriuos žmogus jaučia kaip nepatogų ir erzinantį pojūtį krūtinėje.
Kokie yra nerimo ir streso skirtumai?
Nerimo ir streso skirtumai gali būti suvokiami iš įvairių perspektyvų. Žemiau pateikiama keletas pagrindinių skirtumų tarp šių dviejų sąvokų:
| Kategorija | Nerimas | Streas |
|---|---|---|
| Prigimtis | Nerimas, kitaip tariant, yra baimės ar įtampos jausmas, susijęs su nežinomybe, grėsme ar įvairiomis situacijomis, kurios sukelia nerimo būseną. Nerimas dažnai yra psichologinis reiškinys, kuris gali būti susijęs su įvairiais asmeniniais ar socialiniais veiksniais. | Stresas yra organizmo reakcija į įvairias išorines ar vidines situacijas, kurios kelia iššūkį, pavojų arba kliūtį mūsų fizinei ir psichinei gerovei. Tai gali būti susiję su realiomis arba suvokiamomis situacijomis, kurios reikalauja organizmo mobilizavimo. |
| Priežastys | Nerimas gali kilti dėl daugelio priežasčių, dažnai susijusių su baimėmis, nežinomybe, socialinėmis situacijomis, savigarba ar asmeniniais rūpesčiais. | Stresas dažnai yra susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis, kurios kelia iššūkį organizmui ir reikalauja greito reagavimo. Tai gali būti dėl pavojaus, skubos, per didelio darbo krūvio, pasikeitusių gyvenimo aplinkybių ir kt. |
| Laikotarpis | Nerimas gali būti ilgalaikis ir nuolatinis, dažnai besitęsiantis per ilgesnį laikotarpį, net ir be akivaizdžių priežasčių. | Stresas dažnai yra trumpalaikis ir susijęs su specifinėmis situacijomis ar įvykiais. Po įvykio, kuris sukėlė stresą, organizmas grįžta į normalią būseną. |
| Reakcijos pobūdis | Nerimas dažnai yra susijęs su pasyvia reakcija, tokia kaip nerimo ir baimės jausmo išgyvenimas, nepajėgumas veikti arba konfliktas su savimi. | Stresas dažnai sukelia aktyvią organizmo reakciją, vadinamą „kovos arba bėgimo” mechanizmu. Tai reiškia, kad organizmas pasirengia greitai reaguoti į situaciją, kurioje atsirado stresas. |
| Poveikis sveikatai | Ilgalaikis ir intensyvus nerimas gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai, sutrikdyti kasdienį funkcionavimą ir kelti grėsmę gyvenimo kokybei. | Stresas, ypač jei yra per didelis arba ilgalaikis, gali lemti padidėjusią jautrumą ligoms ir kitoms sveikatos problemoms. |
Nors stresas ir nerimas turi savo skirtumų, jie dažnai gali sąveikauti ir vienas gali lemti kitą.
Kada kreiptis profesionalios pagalbos?
Kreiptis pagalbos esant nerimui yra svarbu, kai jūsų nerimo jausmas tampa pernelyg intensyvus, trukdo normaliam gyvenimui ir sukelia emocinę arba fizinę kančią.
Nerimas gali turėti neigiamą poveikį jūsų fiziniam ir psichologiniam sveikumui, todėl nereikėtų ignoruoti jo poveikio ir atidėti pagalbos ieškojimą.
Pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba kreipkitės į kvalifikuotą psichologą ar psichoterapeutą, kad gautumėte pagalbą, suprastumėte nerimo šaltinius ir išmoktumėte veiksmingus įveikimo metodus.
Nereikia bijoti kreiptis pagalbos – tai rodo jūsų stiprumą ir siekį gerinti savo emocinę gerovę.