Ar jūs galite būti kitu žmogumi? Kažkuo, kas nesate? Apsimesti, atrodyti, kopijuoti? Norisi atrodyti geresniems, profesionalesniems, turtingesniems, kad padaryti įspūdį arba gauti pareigas, draugystę.
Arba, atvirkščiai, galite slopinti save dėl baimės arba dėl to, kad trūksta žinių, kaip gyventi.
Šios psichinės slopinimo ir apsimetimo būsenos pačios savaime sukelia įtampų tiek mūsų kūne, tiek mūsų prote. Vienoje pusėje esate tikrasis „aš”, kitoje – įvaizdis, noras ir ne ta situacija, kurią įsivaizduojate.
Tai sukuria disbalansą, priešpriešas, stresą ir didelį nuovargį. O bandymas slopinti vidinę įtampą, gali pasireikšti tiek psichosomatiniais sutrikimais, tiek įvairiais kitais fiziniais ir psichologiniais streso simptomais .
Didžioji laimė yra būti savimi
Sigmund Freud
Keletas konkrečių pavyzdžių, kurie sukelia mums stresą
Apsimetinėjimas veikia tada, kai teisingai identifikuojate savyje tai, kas jus sulaiko. Tarkime, norite išsiugdyti drąsos, mokėjimo bendrauti.
Tačiau ar pajutote, kiek energijos ir jėgų kainuoja mums:
- Per aukšti lūkesčiai: Bandymas atitikti per aukštus lūkesčius, kuriuos kelia mums kiti, arba sau patys, gali sukelti didelį stresą.
- Per didelis noras būti tobulam: Troškimas būti visiškai nepriekaištingu ir visur pasirodyti puikiai.
- Apsimesti, kad nieko nejaučiate: Ignoravimas arba slopinimas jausmų, parodyti kitus jausmus, nei jaučiame – gali sukelti stresą ir ilgalaikį konfliktą.
- Slepiate baimes: Baimės, kurias slepiate nuo kitų, gali sukelti vidinę įtampą.
- Skiriate daug energijos kažką įrodyti: Nuolatinis noras kitiems įrodyti, kad yra viskas tvarkoje, gali jus išsekinti.
- Nuolatinis noras visiems patikti: Stresas gali kilti, kai bandoma visiems būti mielu ir patikimu.
- Baimė būti sukritikuotam: Baimė būti sukritikuotam, gali sukelti didelę įtampą.
- Baimė parodyti silpnumą: Stresas gali kilti, kai bandoma paslėpti savo silpnumą nuo kitų.
- Nuolatinis noras viską kontroliuoti: Bandydami kontroliuoti visus savo gyvenimo aspektus, gali sukurti perteklinę įtampą.
- Baimė pripažinti savo klaidas: Noras nepripažinti savo klaidų, jas paslėpti, permesti kitiems – gali sukelti didelę įtampą.
- Pernelyg lyginate save su kitais: Pastovus lyginimasis su kitais gali kelti stresą ir nepasitenkinimą savimi.
- Stresas dėl nepasiekiamų idealų: Troškimas įgyvendinti nepasiekiamus idealus, gali kelti didelę įtampą.
- Baime gyventi pagal savo vertybes: Negalėjimas arba nenorėjimas gyventi pagal savo tikras vertybes, prisitaikymas ir apsimetimas esamoje aplinkoje, gali sukelti stresą.
Ką daryti?
Norint išvengti šių neigiamų pasekmių, svarbu rasti būdus, kaip išreikšti savo tikruosius jausmus ir mintis saugioje aplinkoje.
Tai gali būti daroma per pokalbius su artimais žmonėmis, psichologo konsultacijas ar kitas savęs pažinimo praktikas. Taip pat svarbu ugdyti savęs priėmimą ir savivertę, kad būtų galima sumažinti spaudimą atitikti išorinius lūkesčius ir būti tikru savimi.
Šis vidinio ir išorinio konflikto suvokimas ir pripažinimas gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą psichologinę ir fizinę sveikatą.