Ar jums kada nors teko susidurti su jausmu, kai gyvenimas eina taip greitai, kad nepajuntate, kaip prabėga dienos, o stresas tampa dienos palydovu?
Tai yra daugelio mūsų kasdieninė patirtis. Tačiau ar žinojote, kad yra speciali technika, kuri gali padėti jums rasti šiek tiek ramybės šiame pašėlusiame pasaulio ritme? Ši technika vadinama autogenine treniruote. Tai galingas įrankis jūsų kūnui ir sielai atsipalaiduoti.
Kas yra autogeninė treniruotė?
Galbūt niekada nesate girdėję apie autogeninę treniruotę, bet tai yra praktika, kuri gali turėti didžiulį poveikį jūsų emocinei sveikatai ir bendrai gerovei.
1932 m. vokiečių neuropatologas, psichiatras ir psichoterapeutas Johannes Heinrchas Schultzas (toliau Schultz) išleido monografiją „Autogeninės treniruotės – sutelktas atsipalaidavimas“.
Šis atsipalaidavimo būdas yra paremtas mintimi, kad galime kontroliuoti savo kūną per savo mintis. Tai puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Autogeninio atsipalaidavimo metu kūnas yra tarp miego ir budrumo būsenos.
Autogeninė treniruotė nereikalauja ypatingų įgūdžių ar priemonių. Ji gali būti pritaikyta visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo. Tai yra praktika, kurią galite lengvai integruoti į savo dienotvarkę, o jos teigiamą poveikį pajusti beveik iš karto.
Autogeninės treniruotės principai
Autogeninė treniruotė remiasi gilia sąveika tarp kūno ir psichikos. Jos pagrindinis tikslas yra suteikti žmogui gebėjimą pereiti nuo aktyvios minties būsenos į atpalaiduotą ir raminančią.
Autogeninė treniruotė grindžiama paties sau skleidžiamais teiginiais arba sugestijomis. Per šias sugestijas žmogus įtikinamas atsipalaiduoti kūną ir sielą.
Didžiulė reikšmė teikiama kūno pojūčiui. Praktikos metu asmuo stebi savo kūno pojūčius, stengdamasis nukreipti dėmesį nuo įprastų savo minčių srauto į savo kūną.
Treniruotės remiasi nuosekliu žingsniu. Asmuo pradeda nuo pagrindinių pratimų ir pereina prie sudėtingesnių, taip siekdamas giliau suprasti savo kūną ir pasiekti didesnę atsipalaidavimo būseną.
Ilgalaikiai pokyčiai
Reguliariai 3 kartus per dieną po 2 ar 3 minutes darant autogeninę treniruotę, greitai pastebės teigiamus fizinės ir psichinės savijautos pokyčius.
Pagerėja kraujotaka, gerėja miegas. Sumažėja nervingumas ir baimės jausmas. Pagerėja atmintis ir susikaupimas.
Autogeninė treniruotė gali būti veiksminga migrenos ir skrandžio ligų simptomų palengvinimo priemonė. Tai pagrįsta tuo, kad atsipalaidavimas gali sumažinti kraujo spaudimą organizme ir sumažinti įvairių skausmų pojūčius.
Autogeninės treniruotės pavyzdys
Atsisėdus arba atsigulus ir atpalaidavus kaklo ir veido raumenis, pirmiausia sutelkiame dėmesį į savo dešinę ranką (kairiarankiai pratimą pradeda nuo kairės rankos).
Ją įsivaizduojame, realiai pajuntame, įsisąmoniname jos kasdienes funkcijas ir esame jai už tai dėkingi.
Patiriamas malonus apsunkusių kūno dalių nuovargis, kuris sukeliamas koncentruota savitaiga: „Mano dešinė ranka labai sunki”.
Sekančių pratimų metu, kartojant vis tą pačią savitaigos formulę, sunkumas savaime išplinta kitoje rankoje, o tik paskui dešinėje (kairėje) kojoje ir yra įtvirtinama savitaigos formule: „Visas mano kūnas sunkus”.
Mokantis pirmo standartinio „sunkumo” pratimo, labai praverstų įvaizdis, kad jūsų kūnas tari prisipila švino.
Patyrus sunkumo pojūtį, iš karto galima pradėti kraujagysles atpalaiduojantį — šilumos — pratimą. Prieš tai šešis kartus kartojamos savitaigos formulės sutelktam sunkumo jausmui rankose (kojose) patirti. Vėliau kartojama savitaigos formulė rimties būsenai pasiekti.
Pabaigus, nuosekliai ir lengvai grįžti į normalią būseną.
Detalesnės autogeninės treniruotės gidas: Autogeninė treniruotė: išsamus gidas atsipalaidavimui
Pabaigai
Autogeninė treniruotė yra nuolatinis procesas. Jos nauda pasireiškia, kai praktikuoji ją nuosekliai ir kantriai. Tai nėra burtai, tai yra įgūdis, kurį galima išmokti ir tobulinti.
Kituose straipsniuose apžvelgsime detalų autogeninės treniruotės atlikimą, metodus, sėdėjimo pozas ir pratimų instrukcijas.