Dirbdama psichologe su mažais vaikais dažnai sulaukiu klausimo „Ką tu ten veiki?“. Dažnai ir mano atsakymas būna „Žaidžiu“. Ir iš tikrųjų mano darbe yra daug žaidybinės veiklos.
Į ankstyvosios reabilitacijos skyrių, kur šiuo metu darbuojuosi, atvyksta vaikai, patiriantys sunkumų dėl kalbos vystymosi, emocijų valdymo ar elgesio ribų palaikymo. Sunkumai paliečia ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, kurie dažnai jaučiasi bejėgiai ar nežinantys, kaip padėti savo vaikui.
Žaidimai – vaikų kalba, padedanti suprasti jų pasaulį
Savo darbe, vaikų sunkumams pažinti, naudoju būtent žaislus ir žaidimus – tai vaikų priimtiniausia, suprantamiausia „kalba“. Galbūt negalės pasakyti, bet žaidžiant galės „kūno kalba“ parodyti kas jiems patinka/nepatinka, ko jie norėtų/ar nemėgsta.
Su šia vaikams suprantamiausia kalba, galima jiems padėti atsiskleisti, juos labiau pažinti ir suprasti. O supratus – atsiveria „kelias“, kuriuo visi kartu eidami galime pasiekti tikslų, kurie padėtų vaikui eiti jo gyvenimo keliu.
Vaikai geriausiai mokosi per patirtį, o žaidimas suteikia saugią erdvę išbandyti skirtingas situacijas. Žaidybinė veikla leidžia:
- Išreikšti emocijas ir poreikius,
- Geriau suvokti savo jausmus ir mokytis juos valdyti,
- Lavinti kalbinius ir socialinius įgūdžius,
- Stiprinti pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.
Psichologas, stebėdamas vaiko žaidimą, gali suprasti jo vidinį pasaulį ir pasiūlyti tinkamas priemones emocinei ir elgesio raidai skatinti.
3–5 metų vaikų emocijų valdymo iššūkiai
Emocijų reguliavimas yra vienas didžiausių iššūkių mažiems vaikams. Šiame amžiuje jie pradeda geriau suprasti savo jausmus, tačiau dažnai dar negali jų tinkamai išreikšti ar suvaldyti. Todėl dažnos emocinės reakcijos, pykčio protrūkiai ar užsisklendimas.
3-5 metų vaiko emocijų valdymas gali būti iššūkis tiek vaikui, tiek suaugusiesiems, tačiau tai yra svarbus vystymosi etapas.
Vaikams reikia pagalbos išmokstant atpažinti ir valdyti emocijas, o tėvams – supratimo, kaip tinkamai į tai reaguoti.
Kokie iššūkiai kyla tėvams?
Nežinojimas, kaip tinkamai reaguoti į emocinius protrūkius. Tėvai gali jaustis pasimetę, nežinodami, ar geriau raminti vaiką, ar leisti jam išreikšti emocijas.
Tėvams dažnai kyla įvairių iššūkių bandant suprasti ir padėti savo vaikams:
- Kantrybės išbandymas. Vaikų emociniai sunkumai gali būti ilgi ir sudėtingi, o tėvams gali būti sunku išlaikyti ramybę ir nuoseklumą kasdienybėje.
- Dvigubi standartai. Kartais tėvai patys neišmokę tinkamai reikšti savo emocijų, todėl vaikams gali būti sunku suprasti, kodėl jų elgesys netoleruojamas.
- Nuovargis ir emocinis perdegimas. Nuolatinis rūpestis vaiko emocine būsena gali tapti dideliu stresu tėvams, ypač jei jie neturi tinkamos emocinės paramos.
- Aplinka ir spaudimas. Kartais šeimos nariai, draugai ar visuomenė gali spausti tėvus auklėti „griežčiau“ arba „švelniau“, kas sukelia papildomą nerimą.
- Sunkumai ieškant profesionalios pagalbos. Ne visi tėvai žino, kur kreiptis, jei jaučia, kad vaiko emociniai sunkumai yra per dideli susidoroti savarankiškai.
- Gaisro gesinimas „medijomis”. Dažnai tėvai, kad vaikas būtu ramus ir užimtas, nekontroliuoja medijų naudojimo trukmės – planšetėmis, telefonais. Atsiranda priklausomybė virtualiam pasauliui, dėl ko lėtėja kognityvinių, kalbinių funkcijų vystymasis, socialiniai įgūdžiai. Atsiranda irzlumas, negebėjimas susikaupti.
Supratus šiuos iššūkius, galima rasti geriausius būdus padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai.
7 veiksmingos strategijos vaikų emocijų valdymui
- Pavyzdys ir empatija: Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl svarbu rodyti emocinį intelektą. Kai suaugusieji atpažįsta ir išreiškia savo emocijas (pvz., „Aš dabar jaučiuosi liūdnas, nes pamiršau svarbų dalyką“), vaikai gali lengviau išmokti atpažinti ir apibūdinti savo jausmus.
- Emocijų įvardijimas ir paaiškinimas: Mokykite vaiką, kaip pavadinti ir apibūdinti įvairias emocijas. Galite naudoti paprastus žodžius, tokius kaip „pyktis“, „džiaugsmas“, „liūdesys“, „baimė“, ir paaiškinti, kaip jaučiasi kūnas, kai patiriamos šios emocijos (pvz., „Kai pykstu, mano širdis plaka greičiau ir noriu rėkti“).
- Kvėpavimo pratimai: Vienas veiksmingų būdų nuraminti emocijas yra kvėpavimo pratimai. Vaikai gali išmokti kvėpuoti giliai ir lėtai, kad nuramintų savo kūną ir protą. Tai galite praktikuoti žaidimų pavidalu, pavyzdžiui, įkvėpti kaip „gėlė“ ir iškvėpti kaip „vėjas“.
- Ribos ir nuoseklumas: Vaikams svarbu žinoti, kokie yra elgesio rėmai. Būtina nustatyti aiškias taisykles, kad jie jaustųsi saugiai ir suprastų, kokie elgesiai yra priimtini. Tai padeda vaikui reguliuoti savo elgesį, kai jis pasijunta išsigandęs ar nusiminęs.
- Emocijų valdymas žaidimo pagalba: Žaidimai, tokie kaip lėlių teatras, piešimas ar žaismingi pasakojimai, gali padėti vaikui išreikšti savo emocijas ir suprasti juos. Pavyzdžiui, žaisdami su lėlėmis, vaikai gali sukurti situacijas, kuriose lėlės patiria įvairias emocijas ir kartu suaugusieji padeda rasti sprendimus.
- Laikas: Kartais vaikui reikia laiko, kad nurimtų. Jei vaikas labai sujaudintas ar pyksta, kartais geriausia tiesiog leisti jam „atvėsti“ ir pasikalbėti vėliau, kai jis jaučiasi ramesnis.
- Teigiamas elgesio skatinimas: Skatinkite vaiko pastangas valdyti emocijas. Kai vaikas sėkmingai susidoroja su sunkia emocija, pagirkite jį už pastangas, net jei sprendimas nebuvo tobulas. Tai sustiprina vaiko pasitikėjimą savo gebėjimu tvarkytis su emocijomis.
Pabaigai
Svarbiausia – būti kantriems ir nuosekliems, nes emocijų valdymas yra ilgalaikis procesas, kurį vaikas išmoksta su laiku ir praktika.
Vaiko emocijų valdymas yra ilgalaikis procesas, kuris reikalauja kantrybės, supratimo ir nuoseklios praktikos. Žaidimai yra puikus būdas padėti vaikams pažinti savo jausmus, išmokti juos valdyti ir jaustis saugiau pasaulyje.
Suaugusiųjų palaikymas, supratimas ir tinkamos strategijos gali padėti vaikui užaugti emociniu požiūriu stipriu žmogumi.
