Ar kada nors stebėjote, kaip kvėpavimas gali turėti poveikį jūsų savijautai ir energijos lygiui?
Tai gali stebinti, bet mokslas rodo, kad kvėpavimas yra daug daugiau nei tiesiog būdas tiekti orą į plaučius. Tai yra dinamiškas procesas, kuris turi galingą įtaką mūsų smegenims ir kūnui.
Kvėpavimo pratimai yra svarbi bet kokios relaksacijos rūšies dalis. Gilesnis ir sąmoningesnis kvėpavimas gali pagerinti jūsų emocinę būseną, sumažinti stresą, padidinti koncentraciją ir netgi pagerinti fizinę sveikatą.
Organizmo ritmas
Organizme viskas vyksta ritmingai, vienodais laiko tarpais. Sveiko žmogaus širdis plaka lygiai, o prieširdžiai ir skilveliai susitraukia ir atsipalaiduoja ritmingai.
Susijaudinus, susierzinus, dirbant įtemptą darbą, kvėpavimas tampa paviršutinišku, neritmišku. Tai pablogina organizmo aprūpinimą deguonimi. Jausmų protrūkio metu kvėpavimas tampa sunkiai suvaldomu.
Kvėpavimas ne tik atspindi emocinę žmogaus būseną, bet taip pat gali būti panaudotas ją kontroliuojant. Išmokęs harmoningai kvėpuoti žmogus tampa ramesnis, tvirtesnės nervinės pusiausvyros, atsparesnis neigiamiems
Kvėpavimas – tai gyvenimas
Aristotelis
Kvėpavimas krūtine yra paviršinis, dažniausiai didelio tempo, neritmiškas, susijęs su nerimu ir emociniu labilumu. Toks kvėpavimas nepadeda įveikti stresinių situacijų.
Relaksacijos metu būtina kvėpuoti diafragminiu kvėpavimu, t. y. pilvu: iškvepiant pilvo raumenys sutraukiami, diafragma labai išsilenkia ir išstumia orą iš plaučių.
Jeigu šie raumenys dirba normaliai, tai įkvepiant pilvas truputį išsipučia (diafragma nusileidžia ir spaudžia žarnyną), o iškvepiant pilvas įdumba.
Mokėti kvėpuoti tokiu kvėpavimu, kaip visiškai harmoningu, būtina kad, efektyvesnis būtu atsipalaidavimas ir organizmo sinchronizavimas.
Diafragminis kvėpavimas geriausiai įsisavinamas gulint ant nugaros, sulenktomis kojomis.
Kvėpavimo ritmas duotas gamtos, todėl kiekvieno žmogaus jis yra individualus ir priklauso nuo bendros sveikatos būklės, emocijų kaitos ir kt.
Keičiantis kvėpavimo ciklams, keičiasi ir kraujotaka: įkvepiant širdis greičiau susitraukia. Pulso banga greičiau plinta įkvepinant, lėčiau iškvepiant.
Harmoningas kvėpavimas
Geriausiai įgusti harmoningai kvėpuoti pratimu:
- Patogiai atsiėskite ir atremkite nugarą į kėdės atlošą. Sėdėkite atsipalaidavę, kaklas tiesus.
- Iškvėpti reikia taip, kad beveik tuo pačiu metu nusileistų krūtinė ir sumažėtu pilvas.
- Sulaikyti kvėpavimą, kol tai nekelia diskomforto.
- Įkvėpti, jaučiant kaip pamažu prisipildo apatinės plaučių dalys (pilvas truputį išsipučia), paskui vidurinės ir viršutinės. Iškvepiant, atvirkščiai, nusileidžia krūtinė ir tuomet įsitraukia pilvas.
Ramybės būsenoje geriausia kvėpuoti diafragminiu kvėpavimu. Tada kvėpavimas suretėja iki 6-10 kartų per minutę. Tai teigiamai veika nervinius procesus ir jų pusiausvyra. Mažėja dirglumas, daugėja ramybės.
Skirtingas kvėpavimas skirtingiems tikslams
Jei norime kam nors sutelkti savo jėgas, naudojame “rytinį kvėpavimą” – įkvepiame ilgiau, o iškvepiame trumpai ir energingai. Lygiai taip elgiamės ryte, busdami.
Jei norime nusiraminti, atsikratyti nereikalingo jautrumo, naudojame “vakarinį kvėpavimą” – trumpai energingai įkvepiame ir ilgai, lėtai iškvepiame. Po to trumpai sulaikome kvėpavimą. Taisyklingai kvėpuojant pilvu, diafragma judėdama masažuoja pilvo ertmės organus, gerina jų kraujotaką.
Darant kvėpavimo pratimus tarp įkvėpimo ir iškvėpimo reikia padaryti trumpą pauzę. Ji reikalinga, kad išvengti nepavojingos, bet nemalonios hiperventiliacijos.