Kas yra stresas ir kaip jis paveikia mūsų gyvenimą?
Gyvename dinamiškame pasaulyje, kuris neretai verčia mus susidurti su įvairiais iššūkiais ir sunkumais. Vis dažniau girdime žodį „stresas,” tačiau ar tiksliai žinome, kas jis yra ir kokią įtaką daro mūsų fizinei ir emocinei sveikatai?
Stresas yra organizmo atsakas į išorinę ar vidinę situaciją, kuri yra suvokiama kaip iššūkis, pavojus arba kliūtis mūsų tikslams pasiekti.
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į įvairius dirgiklius. Pirmasis šią sąvoką aprašė Hansas Selye, kuris stresą apibūdino kaip nespecifinį kūno atsaką į bet kokį dirgiklį. Jis išskyrė tris streso etapus:
- Įspūdžio fazė – organizmas reaguoja į stresorių (pvz., padidėjęs širdies plakimas).
- Atsparumo fazė – kūnas prisitaiko ir bando atsistatyti.
- Išsekimas – jei stresas tęsiasi, atsiranda nuovargis ir sveikatos problemos.
H. Selve Iš pradžių manė, kad stresas veikia tik neuroendokrininę sistemą, bet vėliau suprato, kad stresą patiria visos kūno sistemos, įskaitant kraujotakos, kvėpavimo ir inkstų sistemas. Todėl jis stresą apibrėžė kaip bendrą kūno reakciją į bet kokį dirgiklį.
Streso sukėlėjai, vadinami stresoriais, gali būti fiziniai (pvz., šaltis ar karštis), cheminiai (pvz., formalinas ar eteris) arba psichologiniai.
Holmes ir Rahe 1967 m. sukūrė skalę, kurioje išreitingavo 43 stresą keliančius gyvenimo įvykius, tokius kaip sutuoktinio mirtis, santuoka ar atostogos, ir kiekvienam įvykiui skyrė atitinkamą balų sumą. Jų požiūriu, streso lygis priklauso nuo šių įvykių patyrimo per metus.
Nors stresas gali kilti dėl skirtingų priežasčių ir turėti įvairių formų, jo prigimtis yra bendra visiems. Ji susijusi su mūsų organizmo evoliuciniu palikimu ir adaptacija, kurios padeda mums įveikti pavojingas situacijas ir išgyventi nepalankias sąlygas.
„Kovos arba bėgimo” mechanizmas
Kai patiriame stresą, mūsų organizmas išskiria įvairius hormonus ir neurotransmiterius, kurie sukelia reakciją, vadinamą „kovos arba bėgimo” mechanizmu.
Šis atsakas evoliuciniu požiūriu buvo būtinas, kad mūsų protėviai galėtų išgyventi pavojingose situacijose.
Tačiau šiandien, nors dauguma mūsų retai susiduria su fiziniais pavojais, stresas dažnai išlieka mūsų gyvenime dėl emocinių, socialinių ir darbinės aplinkos veiksnių.
Darbo spaudimas, asmeniniai iššūkiai, nepastovus gyvenimo ritmas – visa tai gali sukelti stresą ir turėti neigiamą įtaką mūsų gerovei.
Kodėl mums reikalingas stresas?
Stresas taip pat gali būti skirstomas į eustresą ir distresą.
- Eustresas (teigiamas stresas) – motyvuoja, padeda pasiekti tikslus (pvz., varžybos, naujas darbas).
- Distresas (neigiamas stresas) – sukelia nerimą, fizinius ir emocinius iššūkius (pvz., ilgalaikė nedarba, konfliktai).
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai fizinės grėsmės ir pavojai nebeegzistuoja taip kaip mūsų protėviams, kyla klausimas, ar stresas vis dar yra mums naudingas.
Ir iš tiesų, šiek tiek streso gali būti naudinga. Jis gali mums suteikti motyvacijos ir padėti susitelkti į svarbias užduotis. Kai esame pažadinti ir mobilizuoti streso poveikiu, mes dažnai galime greičiau reaguoti į iššūkius ir problemų sprendimas tampa efektyvesnis.
Būtina suprasti, kad stresas gali turėti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą poveikį. Teigiamas stresas gali mums suteikti motyvacijos, energijos ir gebėjimo įveikti iššūkius.
Gyvenimiški veiksniai, keliantys mums stresą
- Akademiniai, vertinimai, pasiekimai – didelis stresorius studentams yrs neišlaikyti egzamino arba koks nors besiartinantis vertinimas (darbe, bendruomenėje)
- Pasimatymai – Santykių problemos, savivertė
- Aplinka – lėtai judančios mašinos, parkavimosi problemos ir pan.
- Santykiai – pakankamai aukštas streso lygis, jeigu sunku sutarti su aplinkiniais, bendradarbiais.
- Laiko valdymas – paties ar kitų vėlavimas, planų griūtis
- Pinigai – pakankamas streso faktorius, kai apie juos galvojama.
Kas atsitinka kai užklumpa stresas?
Kai patiriame stresą, organizmas išskiria skirtingus hormonus ir neurotransmiterius, kurie leidžia mums reaguoti į situaciją. Tačiau dažnai, kai stresas išlieka ilgą laiką arba yra per didelis, jis gali turėti neigiamą įtaką mūsų sveikatai.
Kai užklumpa stresas, gali atsirasti šie simptomai ir padariniai:
- Fiziniai simptomai:
- Padidėjęs širdies ritmas ir padidėjęs kraujo spaudimas
- Prakaitavimas ir šaltkrėtis
- Raumenų įtampa ir skausmas
- Galvos skausmai ar migrenos
- Virškinimo sutrikimai, pvz., pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Silpnumas ir nuovargis
- Emociniai simptomai:
- Nerimas ir nuovargis
- Streso jausmas, įtampa
- Depresija ar liūdesys
- Susikaustymas, dirglumas ar agresyvumas
- Dėmesio ir koncentracijos problemos
- Elgesio pokyčiai:
- Miego sutrikimai, nemiga
- Per didelis arba prastas apetitas
- Pripratimas prie kenksmingų įpročių, pvz., perteklinis alkoholio ar tabako vartojimas
- Socialinės izoliacijos jausmas, santykių problemos su šeima, draugais ar darbe
Pernelyg didelis ar ilgalaikis neigiamas stresas gali paveikti mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą.
Stresą galima ir reikia valdyti
Stresas nėra visada blogas – eustresas padeda tobulėti ir pasiekti tikslus. Tačiau chroniškas distresas gali sugriauti sveikatą. Svarbiausia – suprasti streso priežastis ir išmokti juo valdyti.
Jei jaučiate, kad stresas tampa nepakeliamas, nesivaržykite kreiptis pagalbos. Sveikas požiūris į stresą – kelias į subalansuotą ir laimingesnį gyvenimą.
Norite sužinoti daugiau? Relaksacijos.lt rasite daugiau straipsnių apie streso valdymo būdus, psichologinę atsparumą ir sveikatą! Taip pat išsamiau sužinosime apie streso valdymo būdus ir efektyvias strategijas, padėsiančias sumažinti streso lygį ir skatinti harmoniją bei gerovę mūsų kasdieniniame gyvenime.
